1947-1949 L. Meškaitytė daug piešia, kopijuoja iš žurnalų, atviručių. Mažuose eskizėliuose tapo gėles: našlaites, ramunes, lelijas. Piešia sveikinimus, paukštelius, šakeles. Iš meno studijų jai artimiausia klasikinė dailė - tikra ir neišgalvota. Jau ankstyvieji darbeliai išreiškia polinkį į kruopštumą, piešinio tikslumą. Nedidelėje akvarelės technika nutapytoje kopijoje "Kalnų ožiai" pieštuku pažymėta - 28. 29. 30. 8. 49. Taigi neabejotina, kad šį kūrinėlį ji kopijavo tris dienas. Šiame kūrybos periode galima įžvelgti domėjimąsį perspektyvos pagrindais, matome iš natūros pieštus portretus "Autoportretas", "Mamutė" (abu piešti 1948). Portretai tikroviški, proporcingi, nupiešti atidžiai, kruopščiai. Kompozicijoje "Gimtasis debesėlis" (1949) naudojama daugiasluoksnė akvarelės technika, duslios spalvos, detali ir sausa tapybos maniera. Gilindamasi į meninės kalbos pagrindus, spalvas, koloritą, ji atranda savo individualumą: siekia logikos, aiškumo ir tikroviškumo. Pasirenka mažo formato paveikslą - miniatiūrą, nulinį teptuką, akvarelės techniką. Su lėtu atkaklumu ir kantrybe detaliai, kruopščiai, smulkiais taškeliais, puantilistiniu būdu, nedideliais potėpiais pradeda tapyti iš natūros. M. KUODIENĖ